ES reglamentai, kurie sukuria LEI prievolę
LEI kodas Lietuvoje tampa privalomas tada, kai Europos Sąjungos finansiniai reglamentai reikalauja sandorių ataskaitų teikimo. Lietuva neturi atskiro nacionalinio įstatymo, kuris įpareigotų visas įmones turėti LEI kodą. Reikalavimas kyla iš ES lygmens teisės aktų.
Pagrindiniai reglamentai, kurie sukuria LEI prievolę Lietuvoje, yra:
• MiFID II (Markets in Financial Instruments Directive II, Finansinių priemonių rinkų direktyva II)
• EMIR (European Market Infrastructure Regulation, Europos rinkos infrastruktūros reglamentas)
• SFTR (Securities Financing Transactions Regulation, Vertybinių popierių finansavimo sandorių reglamentas)
Šie reglamentai taikomi konkrečioms finansinėms veikloms. Todėl esminis klausimas nėra „ar įmonė registruota Lietuvoje“, o „ar įmonė dalyvauja reguliuojamuose finansiniuose sandoriuose“.
LEI kodas Lietuvoje investicinėms įmonėms
Lietuvoje veikia nemažai investicinių įmonių, kurios teikia investicines paslaugas ir yra prižiūrimos Lietuvos banko.
Pagal MiFID II reikalavimus investicinės įmonės privalo teikti ataskaitas apie sandorius su finansinėmis priemonėmis. Tokiuose sandoriuose visi dalyvaujantys juridiniai asmenys privalo turėti LEI kodą.
Todėl, jei Lietuvos investicinė įmonė vykdo sandorius juridinio asmens kliento vardu, tas klientas privalo turėti LEI kodą prieš sandorio ataskaitos pateikimą.
Europos lygmeniu sandorių ataskaitų teikimo gaires nustato Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (European Securities and Markets Authority, ESMA).
Šiame kontekste LEI kodas nėra pasirenkamas. Jis yra privaloma Europos Sąjungos teisės aktų nustatytos ataskaitų teikimo sistemos dalis.
LEI kodas pagal EMIR reglamentą
EMIR reglamentuoja išvestinių finansinių priemonių sandorių ataskaitų teikimą Europos Sąjungoje. Jei Lietuvos įmonė sudaro išvestinių priemonių sandorius, atsiranda ataskaitų teikimo prievolė.
Šiai prievolei įvykdyti reikalingas LEI kodas.
EMIR taikomas ne tik finansų institucijoms. Jis gali būti taikomas ir nefinansinėms įmonėms, pavyzdžiui, kai įmonė naudoja išvestines priemones rizikai valdyti.
Todėl ir įprastos įmonės turi įvertinti, ar jų veikla sukuria LEI kodo prievolę.
Ar įprastai Lietuvos įmonei reikalingas LEI kodas
Daugeliu atvejų LEI kodo nereikia įmonėms, kurios vykdo įprastą komercinę veiklą, pavyzdžiui, teikia paslaugas ar parduoda prekes.
LEI kodas tampa būtinas, jei įmonė:
• išleidžia vertybinius popierius
• yra įtraukta į reguliuojamą rinką
• vykdo sandorius su finansinėmis priemonėmis
• sudaro išvestinių finansinių priemonių sandorius, kuriems taikomas EMIR
Tokiose situacijose LEI kodo turėjimas tampa privalomas pagal Europos Sąjungos reglamentus.
Reikalavimas yra susijęs su veikla, o ne su įmonės teisine forma ar registracijos vieta.
LEI kodas Lietuvoje holdingo struktūroms
Lietuva taip pat naudojama tarptautinėse įmonių struktūrose, įskaitant holdingo bendroves. Tokios įmonės dažnai valdo dukterines įmones skirtingose šalyse ir dalyvauja tarpvalstybiniuose finansiniuose sandoriuose.
Jei holdingo bendrovė dalyvauja reguliuojamuose finansiniuose sandoriuose arba patenka į Europos Sąjungos ataskaitų teikimo reikalavimų taikymo sritį, ji privalo turėti LEI kodą.
Net jei LEI kodas nėra tiesiogiai privalomas, daugelis holdingo bendrovių jį registruoja iš anksto. Tai padeda užtikrinti skaidrumą, supaprastina patikros (due diligence) procesus ir leidžia pasiruošti būsimoms finansinėms operacijoms.